Gražiausios Rusijos brangenybės
Rusijos deimantų fondas yra vienas iš Maskvos Kremliaus muziejų. XVIII amžiaus pradžioje jis buvo imperatoriškosios šeimos privačios kolekcijos dalis. Iki 1914 m. jis buvo saugomas Žiemos rūmuose Sankt Peterburge. 1967 m. fondo ekspozicija buvo atidaryta visuomenei. Tarp unikalių eksponatų yra „Orlovo“ deimantas (189,62 karato), turintis apie 180 briaunų, „Šacho“ deimantas (88,7 karato) ir didžiausias pasaulyje nušlifuotas safyras (258,8 karato), taip pat 36 kg aukso grynuolis, vadinamas „Didžiuoju trikampiu“.
Didžioji Rusijos imperijos imperatoriškoji karūna – Rusijos monarchų valdžios simbolis. Karūną 1762 m. imperatorienės Jekaterinos II karūnavimui pagamino dvaro juvelyras Georgas Friedrichas Eckartas ir deimantų meistras Jeremiahas Posieris.
Imperatoriškasis skeptras – viena pagrindinių Rusijos imperijos monarchų brangenybių. Skeptras pagamintas 1700-ųjų pradžioje imperatorienei Jekaterinai II. Jo gamybai panaudotos medžiagos: auksas, Orlovo deimantas ir kiti deimantai.
Imperatoriškasis valdžios obuolys. 1762 m. jį imperatorienės Jekaterinos II karūnavimui pagamino dvaro juvelyras Georgas Friedrichas Eckartas. Panaudotos medžiagos: auksas, deimantai, 200 karatų Ceilono safyras ir sidabras.
Mažoji imperatoriškoji karūna. Ją 1801 m. pagal Didžiosios imperatoriškosios karūnos pavyzdį imperatorienei Jelizavetai Aleksejevnai, Aleksandro I žmonai, pagamino broliai juvelyrai Jacobas ir Jeanas Duvaliai. Panaudotos medžiagos: sidabras, 48 dideli deimantai (nuo 2 iki 9 karatų) ir 200 mažų deimantų.
„Šacho“ deimantas yra 88,7 karato sveriantis indiškas deimantas. 1829 m. jis buvo įteiktas imperatoriui Nikolajui II. Viršuje išgraviruoti trys savininkų vardai ir atitinkamos datos pagal musulmonų kalendorių: Nizām Shāh: 1000 (=1591 m. po Kr.), Jahān Shāh: 1051 (=1641 m. po Kr.), Fath 'Alī Shāh: 1242 (1826 m. po Kr.).
Aukso grynuolis „Mefistofelis“ sveria 20,25 gramo – tai mažiausias iš Deimantų fonde saugomų aukso grynuolių. Jis unikalus dėl stulbinančio panašumo į Mefistofelio profilį. Rastas Kolymos upėje 1944 m.
Imperatorienės Jelizavetos Aleksejevnos, pirmosios Aleksandro žmonos, deimantų diadema. Diademos centre yra didelis rausvas 13 karatų deimantas. Panaudotos medžiagos: auksas, sidabras ir kiti deimantai. 1800–1810 m.
Šventojo apaštalo Andriejaus Pirmapradžio ordinas. Auksas, sidabras, deimantai, emalis.
260 karatų rožinis turmalinas, suformuotas kaip vynuogių kekė. Viršuje jis papuoštas auksiniais lapeliais su žaliu emaliu ir spiralės formos vašku. 1777 m. jį imperatorienei Jekaterinai II padovanojo karalius Gustavas III.
Šventojo apaštalo Andriejaus Pirmasis Pašauktojo, Rusijos globėjo, ordinas. Baltasis auksas, emalis ir deimantai.
Imperatorės Jekaterinos II kaspinas ir auskarai. Sukūrė auksakalys Leopoldas Pfistereris iš sidabro, deimantų, špinelių ir aukso.
